Apie sūnų, darbą ir čiukčią

Du draugai susitinka:
– O man sūnus neseniai gimė!
– Sveikinu! Į ką panašus?
– Į mane girtą.
– Kaip tai?
– Jis rėkia, seiliojasi ir pastoviai papų ieško.

Kontoroje pokyčiai – atėjo naujas vadovas. Surenka visus pavaldinius ir griežtu tonu sako:
– Tai va, tvarka, kuri buvo, – bloga. Dabar bus nauja. Dirbsime taip: pirmadienis – nedirbame. Ilsimės po savaitgalio. Antradienis – ruošiamės darbui. Trečiadienis – dirbame. Ketvirtadienis – ilsimės po trečiadienio darbo dienos. Penktadienis – nedirbame, ruošiamės išeiginėms. Ar viskas visiems aišku?
Sėdintis salės gale atsargiai kelia ranką.
– Kas neaišku?
– Ir ilgai mes taip trečiadieniais arsime?

Zologijos sode:
– Mama, mama, ar čia beždžionė?
– Ne, dukrele, mes dar tik prie kasos.

Čiukčia priėjo prie kioskelio ir sako:
– Man du troleibuso bilietus.
– Kam tau du? – paklausė pardavėja.
– Jei vieną pamesiu, kitą pasiimsiu.
– O jei ir tą pamesi?
– Čiukčia nedurnas, čiukčia nulatinį turi.

Skamba telefonas:
– Alio.
– Čia bazė?
– Ne, jūs ne ten pataikėte, čia raketinė bazė!
– Čia jūs ne ten pataikėte! Kas užmokės už mano sandėliuką?