Dienos anekdotai

Mama sako Petriukui:
– Sūneli, eik valgyt ir kai pavalgysi malkų atnešk.
– Aš nealkanas.

Vyras su žmona vakarieniauja. Žmona sako:
– Prisimeni, prieš devynis mėnesius tu buvai paėmęs dvi savaites atostogų upėtakiams gaudyti?
– Taip, prisimenu.
– Šiandien viena upėtakytė skambino ir pasakė, kad tu tapai tėvu…

Sėdi trys žemaičiai senukai pensininkai naujųjų metų išvakarėse. Vienas iš jų atsidūsta:
– Ech, nauje meta y gera…
Pasėdi, išgeria. Kitas:
– Je… Nauje meta y gera, bet lytins akts y gereu…
Pasėdi, dar išgeria. Tada trečias:
– Je… Lytins akts y gereu, bet nauje meta tunkeu…

Mokytoja sako mokiniams:
– Šiandien mes mokysimės veiksmažodžių asmenavimo. Asmenuosim veiksmažodį „dainuoti“. Petriuk, jeigu tu dainuoji, kaip tu pasakysi?
– Aš dainuoju.
– Teisingai. O jeigu dainuoja tavo sesuo, kaip tu pasakysi?
– Nutilk, gyvate.

Vyras tualete kakoja, o žmona netyčia išjungia šviesą. Staiga vyras pradeda rėkti:
– Aaaaaaaaaaaaaaaaaa!
Žmona klausia:
– Ko tu ten rėki? – Ir vėl įjungia šviesą.
Vyras:
– Bl*t, galvojau akys sprogo…

Eina briedis per mišką, žiūri – ežiukas aplink medį bėgioja.
– Ežiuk, ką veiki?
– A, sveikas, briedi. Aš kaifą gaudau!
– Kaip tai?
– O tu pabėgiok su manimi.
Briedis irgi ėmė kartu su ežiuku sukti ratus aplink medį. Pabėgiojo pusvalandį, galva taip apsisuko, kad jam pasirodė, jog ragai susipynė. Nukrito kanopomis i viršų, guli, dejuoja. Pribėga ežiukas:
– Na, ką, briedi, patiko?
– Tu, dygliuotasis, man pasakyk, kame čia kaifas?
– Kaip kame?! Tau ką, žolytė pimpaliuko nekutena?

Kalbasi palatoje distrofikai:
– Jonai, padėk atsiridenti tabletę, man laikas vaistus gerti.
Jonas:
– Tu geriau Stasio paprašyk, – jis stiprus – maikę nešioja.