Moteriška užuojauta…

opera

Susitinka du draugai ir staiga vienas jų pastebi, kad kitas mikčioja, ko ankščiau niekada nebuvo. Na žodžiu paprašo jis paaiškint, kaip jis čia mikčiot pradėjo, o draugelis ir pasakoja:

– Nu mes su broliu anksti našlaičiais likom ir, kad iš bado nemirt, nusipirkom ožką, o kadangi nei vienas melžt nemokėjom, tai pasikeisdami tiesiai iš tešmens pieną čiulpdavom… Nu, žodžiu, bėgo metai, mes suaugom, ožka paseno, tai ir nutarėm ją parduot. Nuvedėm į turgų, visi vaikšto, niekas pirkt nenori. Pagaliau priėjo toks diedukas ir klausia:
– Tai už kiek berniukai tą ožį parduodat?!!!
Nu tai brolis vietoj krito, o aš mikčiot pradėjau…

Vyras susiruošia žvejoti. Anksti nueina gulti, atsikelia 4-ą ryto, paima meškerę ir eina į lauką. Ir tik tada pamato, kad lauke – liūtis, vėjas, žaibuoja, žodžiu toks oras, kad žvejoti tikrai nesinori. Apsisuka, grįžta namo, pastato meškerę, nusirengia ir gulasi į lovą. Prisiglaudžia prie žmonos ir taria:
– Neįsivaizduoji, kokia audra lauke, pila kaip iš kibiro.
– Tikrai? – sumurma žmona, – o mano kvailys žvejoti išėjo…

Stovi į sieną įsikibęs girtas tėvas. Prieina duktė:
– Tėveli, padėk uždavinuką išspręsti.
– Taip, tuoj viską mesiu ir einam.