Kaip elgtis užpuolus plėšikui?

Pasidomėjęs ir pasiskaitęs visus patarimus, kaip reikia elgtis su plėšikais, nutariau savo žinias pasidalinti su jumis.
Taigi, jei prie Jūsų prišoka plėšikas, tai nugalėkite jį savo…

Protu:
– Pinigai arba gyvybė!
– Palauk, palauk… O žiūrėk, jei ožys gyvena Lietuvoje, bet valgo Latvių žolę… kas jį melžia?
– Lietuviai! Ne… Latviai… hm… Nežinau…
– Ogi OŽIO niekas nemelžia!
– A, velnias… koks aš žioplas… (verkia)
Plėšikai sutrinka, kai supranta savo kvailumą.

Logika:
– Pinigai arba gyvybė!
– Pinigai sakai? Bet pažiūrėk kaip tari tą žodį ir iš tavo stovėsenos matau, kad vaikystė buvo sunki… Gal turėjai smurtaujančią motiną? Tėvas prievartavo? Pagal tavo plaukų išsidėstymą ant rankų, matau, kad vaikystėje daug verkei. O dėl ko tapai plėšiku? Mokykloje buvai turbūt geras mokinys, bet tave daug skriaudė kiti klasiokai, turbūt tyčiojosi, tai dabar bandai atkeršyti pasauliui…
– O taip, tu teisus… (verkia)
Plėšikai verkia, kai sužino savo tikrąją plėšimo priežastį.

Drąsa:
– Pinigai arba gyvybė!
– Aš tavęs nebijau, aš nerodau baimės, nieko tu iš manęs negausi, ŽUDYK!
– …
Plėšikai pabėga iš baimės, kai jų nebijo.

Draugiškumu:
– Pinigai arba gyvybė!
– Sveikas! Tuoj duosiu pinigus, o gal klausyk reik daugiau? Žinai tu man patinki, einam pas mane namo, duosiu dar ir savo TV. Galėsi ir pamiegot, atrodai pavargęs. Parūkom, ir imk mano skėtį, juk lija, sušlapsi…
– Ne ne, nereikia…
– Imk imk, man negaila.
– Ne nu, man tik pinigų reik…. pavalgyt ir panašiai…
– Tai žinau, suprantu viską, eime su manim duosiu viską ką turiu…
– Ai, gal nereikia, skubu aš ir šiaip… Sėkmės…
Plėšikai susigėsta plėšdami gerus žmones.

Baime:
– Pinigai arba gyvybė!
– Nu va… Dabar mane nužudysi??? Nežudyk prašau……. Labai prašau…. Aš turiu šunį… Kas jį pamaitins????
– Em… nežudysiu aš tavęs… tik atiduok pinigus…
– O dieve…. o dieve…. o dieve….
– Em… alio…tik duok pinigus ir viskas….
– Aš per jaunas mirti……
– A… Hm…. Neverk taip smarkiai nuuu…. Nebijok…
– Man tik 74 metai… dar visas gyvenimas prieš akis…. o jau mirti… nenoriu (beeee…)
– Ai… žodžiu…
Plėšikai nekantrūs.

Smalsumu:
– Pinigai arba gyvybė!
– O ką darysi su pinigais?
– Em.. pirksiu ką nors…
– Ką?
– Dar nežinau…
– Kodėl?
– Nes nežinau kiek gausiu pinigų…
– O kiek reik?
– Kuo daugiau.
– Kodėl?
– Em…
– Kodėl pastoviai sakai „Em…“?
– Ką..?
– Kodėl tavo batai žali?
– Gal aš jau eisiu…
– Kur eini?
Plėšikai nemoka bendrauti.

Suvalkietiškumu:
– Pinigai arba gyvybė!
– Kas už tai?
Plėšikai nieko neturi, ką pasiūlyt..

Skundais:
– Pinigai arba gyvybė!
– O ne, tik ne tai… Ką tik sudaužiau mašiną, o mane paliko žmona vakar… Vaikas serga gripu, o namus atimt nori mokesčių inspekcija… Man beliko tik mano piniginė, o tu ją nori pasiimti, gal geriau žudyk iš karto…
– Em… Na bent jau puse duok pinigų…
– Puse… Puse jis sako… Man tik puse ir liks po skyrybų!
– Nu bent jau trečdalį…
– O už ką aš gyvensiu??? Man vaiką reik gydyti… Ar jau minėjau, kad koją išsinarinau?
– Na gerai gerai, eik tik…
Plėšikai užjaučia savo aukas.

Chuliganizmu:
– Pinigai arba gyvybė!
– Kas tau yra? Ko čia šakojies?? Turi parūkyt??? Į galvą nori????? Klaustukas???????
– Ai, nieko… Geros dienos…
Plėšikai yra bailiai.

Touché
– Pinigai arba gyvybė!
– Ne, tai tavo pinigai arba gyvybė!
– Em…
– Greitai tik!
– Tai čia aš tave plėšiu!
– Norėtum… Greit tik duokš pinigus.
– Nu rimtai, aš tave norėjau plėšt…
– Rimtai?
– Nu.
– A… Nu tai… em… kvailai gavos…
– Nu jo…
Plėšikai plėšikų neplėšia.

Politiškumu:
– Pinigai arba gyvybė!
– Po mėnesio nuspręsiu, ką daryti, dabar važiuoju į Kanarus.
Plėšikai myli politikus.

Skleroze:
– Pinigai arba gyvybė!
– Kokie pinigai? Kokia gyvybė?
– Tavo. Duok pinigus arba užmušiu.
– O kodėl man juos duoti?
– Nes aš tave plėšiu!
– ……………… labadiena, ko norėsite?
Plėšikai nesikartoja.

Užsienietiškumu:
– Pinigai arba gyvybė!
– æque pasa?
Plėšikai neplėšia čekoslovakų.

Girtumu:
– Pinigai arba gyvybė!
– Brk trk..
– Eghem.. PINIGAI!
– E.. e… bachūras… pskbr persdnik…
– Ką?
– Pskl pemef…
– ??
– Paskolink litą pem…
Plėšikai NIEKADA neskolina.

Dainingumu:
– Pinigai arba gyvybė!
– Pinigaaaai pinigaaaaaaaaaaaaaaai….
– Ką čia darai??
– Kąąąą daaaaraaaai darrryyyk geeeeeeeraaaaaaaiii….
– Gal jau baigsi???
– Ou jee ou jeeeeeeeeeee, gal jau baaaaaigsiiiii??? Uu ou ou… jejeje…. Give mes some beat now! Everybodyyy danceeee nowww!!
Plėšikai niekada nedainuoja.

Chucku Norrisumu:
– Pinigai arba gyvybė!
– Vaikai eidami miegot pažiūri po lova ar nesislepia pabaisos, o pabaisos eidamos miegot, pažiūri ar po jų lova nesislepia Chukas Norris.
– WTF?
– Roundhouse kick in da face!
Plėšikai bijo Chuko!

Bukumu:
– Pinigai arba gyvybė!
– Ta prasme?
– Duok pinigus!
– Nelabai suprantu…
– Ar tu debilas??
– Kaip suprast?
– …
– Vistiek dar nesuprantu… Tu nori mano sumuštinio? Taip?
Plėšikai…

?:
– Pinigai arba gyvybė!
– 16!
– Kas 16?
– Kas pinigai arba gyvybė?
– …
Plėšikai lengvai sutrikdomi.

Gėjiškumu:
– Pinigai arba gyvybė!
– O gal išprievartauk?
– Em… duok pinigus!?
– Neduosiu, pirmiau pagauk :p
Plėšikai yra homofobai.

Fanatizmu:
– Pinigai arba gyvybė!
– Matau geras ginklas… AK47.. Aš irgi tokio ieškojau, niekur neradau… Iššauną melioną kulkų per sekundę, stabilus, taiklus… Gal gali duot palaikyt?
– Ne…
– Bent jau paliest…?
– NE!
– O… iš kur gavai?
– Pas draugą…
– Klausyk, gal gali duoti to draugo telefoną? Pačiulpsiu…
– ???
– Duok vamzdį lyžtelt…
Plėšikai vengia iškrypėlių.

Idiotizmu:
– Pinigai arba gyvybė!
– Prašau.
– Kad man čia kojinę padavei…
– Rimtai? Maniau, kad 100 litų.
– …
Plėšikai idiotai, bet ne taip smarkiai.

Nematomumu:
– Pinigai arba gyvy…. Kur tu dingai???
Plėšikai neplėšia tų, kurių nemato.

Blogizmu:
– Pinigai arba gyvybė!
– O galėsiu šį įvykį aprašyt bloge, emo eilėraščio forma?
– …
Plėšikai nemėgsta blogerių.